Ko reikia HDR

Visų pirma, jums reikės su HDR suderinamo ekrano. Be ekrano, jums taip pat reikės HDR šaltinio, t. y. medijos, kuri teikia vaizdą ekranui. Šio vaizdo šaltinis gali būti suderinamas „Blu-ray“ grotuvas ar vaizdo transliacijos paslauga, žaidimų konsolė ar kompiuteris.

Turėkite omenyje, kad HDR neveikia, nebent šaltinis teikia reikiamą papildomą spalvų informaciją. Vis tiek matysite vaizdą ekrane, bet nematysite HDR privalumų, net jei turite HDR palaikantį ekraną. Tai panašu į skiriamąją gebą: jei neteikiate 4K vaizdo, 4K vaizdo nematysite, net jei naudojate su 4K suderinamą ekraną.

Laimei, leidėjai HDR naudoja įvairiuose formatuose, įskaitant kelias vaizdo transliacijos paslaugas, UHD „Blu-ray“ filmus ir daugelį konsolių bei kompiuterinių žaidimų.

Pirmiausia turime išsiaiškinti, kas tiksliai yra atnaujinimo dažnis. Laimei, tai nėra labai sudėtinga. Atnaujinimo dažnis yra tiesiog skaičius, kiek kartų ekranas atnaujina rodomą vaizdą per sekundę. Tai galima suprasti palyginus jį su kadrų dažniu filmuose ar žaidimuose. Jei filmas filmuojamas 24 kadrais per sekundę (kaip ir kino teatruose), šaltinio turinys rodo tik 24 skirtingus vaizdus per sekundę. Panašiai ekranas, kurio rodymo dažnis yra 60 Hz, rodo 60 „kadrų“ per sekundę. Tai nėra tikri kadrai, nes ekranas atnaujinamas 60 kartų per sekundę, net jei nepasikeičia nė vienas pikselis, ir ekrane rodomas tik jam tiekiamas šaltinis. Tačiau ši analogija vis tiek yra paprastas būdas suprasti pagrindinę atnaujinimo dažnio koncepciją. Taigi didesnis atnaujinimo dažnis reiškia galimybę apdoroti didesnį kadrų dažnį.

Prijungus monitorių prie GPU (grafikos procesoriaus / grafikos plokštės), monitorius rodys viską, ką GPU jam siunčia, tokiu kadrų dažniu, koks jis siunčia, bet kokiu monitoriaus kadrų dažniu arba mažesniu už maksimalų. Didesnis kadrų dažnis leidžia bet kokį judesį ekrane perteikti sklandžiau, sumažinant judesio suliejimą. Tai labai svarbu žiūrint greitus vaizdo įrašus ar žaidžiant žaidimus.